Į rankas pateko knyga – kukli, nedidelės apimties, be iliustracijų, šimto vienuolikos metų, parašyta lietuvių ir rusų kalbomis. Suintrigavo knygos autorės pavardė, o turinys privertė ne kartą nusišypsoti ir nusijuokti.
Būtent tais linksmais, šiuolaikinio žmogaus akiai ir ausiai, užrašytais lietuvių liaudies sveikatos patarimais ir norime pasidalinti su Jumis. Tarp užrašytų prietarų yra girdėtų, atkeliavusių iki mūsų dienų. Būta jų ir labai keistų, o šiandieną jų taikymas jau nebeįsivaizduojamas.
Į šią virtualią erdvę atrinktų ir užrašytų lietuvių liaudies prietarų kalba netaisyta, siekiant išsaugoti autentiškumą. Vieni jų pragmatiški. Kiti papasakoti, kaip pasveikusiųjų ar gydančiųjų istorijos.
Gabrielė Petkevičaitė Bitė- ne tik rašytoja, publicistė, visuomenės bei politikos veikėja, aktyvi judėjimo už lygias lyčių teises Lietuvoje dalyvė ir pradininkė. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje ji išsilaikė felčerio egzaminus, buvo vaistinės vedėja. Ko gero publicistinio smalsumo vedina rašytoja rinko ir užrašė lietuvių liaudies prietarus, o noras padėti žmonėms paskatino mokytis tikrosios medicinos.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė apie 1935 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka.
Kviečiame imti ir skaityti tuos linksmus ir keistus, o kartais net šiurpius lietuvių liaudies prietarus.
Vištatupis* vadinasi tokia liga: akįs skauda, ir kaip tik ima temti vakarais, žmogus nieko nemato. Pasidaro tartum koks rūkas. Kad ir šluotai akis, tarytum vis dulkėse.
Vištatupiu susirgus, reikia akis vištataukiais tepti.
Vištatupis* -kitaip vištakumas- kai žmogus gerai mato šviesoje, bet visiškai nemato prieblandoje.
Jei kas į akį įkrenta, tad yra bobų, kurios moka akį liežuviu išlaižyti ir tokiu būdu įkritusi krislą išimti.
Man buvo vieną sykį įkritęs krislas į akį. Boba laižė akį: jos liežuvis buvo taip šiurkštus, rodės – tarytum ji šepečiu braukia.
Kaltūnu* serga dažniausiai visos giminės. Ta liga eina nuo tėvų ant vaikų. Plaukai susisuka, nagai biauriai geltonuoja, sprogsta, aplūžę.
* Kaltūno liga- arba plica polonica, labai stipriai susivėlę, neiššukuojami plaukai, liga buvo paplitusi LDK laikais, laikyta užkrečiama, o jos sanitarinio- higieninio nevalyvumo esmė buvo atskleista tik 19 a. II pusėje.
Yra plaukuota kirmėlė, trinde vadinama. Žmonės sako, kad trindės liga* gaunama nuo užmynimo ant kirmėlės trindės.
Gydo dar trindę žąsies trąša. Reikia stoti ant šilto, ką tik pašikto mėšlelio.
Gydydami trindę, degina samčio galu suputusį kojos padą. Užkaitina samtį, kad būtų labai karštas, kad net gruzdėtų, ir deda prie skaudamos vietos.
* Trindė- kojų padų liga.
Gumbas* smaugia po širdim, suvalgius ką, arba sunkiai pakėlus. Baisi liga. Geriau mirt, nekaip sirgti.
Nuo trijų kiemų slenksčių reikia sudėti žemių ir, kad užeina gumbas, tas žemes kloti prie krūtinės; tuoj nustos skaudėję ir daugiau nebesirgsi.
Gumbą * J. Basanavičius identifikavo kaip skrandžio, žarnų skausmus, skrandžio uždegimą.
Karpas gydo, patryne jas su jautiena. Paskui tą mėsą pakavoti po žeme, toje vietoje, kur lašai nuo stogo krenta. Kaip mėsa supūs ir karpa išnyks.
Karpai užaugus, paimti nuo šulnio šiaudelį ir pabadyti tą karpą ir vėl šiaudelį numesti, tik nueinant į tą šiaudelį nežiūrėti.
Galima dar išdildyti karpą, patrynus ją delčioje į akmenį, kur kiaulė pirm trynėsi.
Nuo išgąsčio ir nuo didelės gėdos keliasi rožė*. Kad tenka labai susigėsti, tai kaistu ir kaistu ir tuoj jaučiu rožę išsikeliant.
Laiko žmonės muilą ir švarkiuką, su kuriais kokį nabaštiką yra nuplovę. Susirgus kam rože, mazgoja jį tuo muilu.
Nuo rožės gydosi juodo katino krauju, išvarvintu iš uodegos. Jei jau uodega būtų nukirsta, tad iš ausių. – Duoda to kraujo gerti po 9 lašus.
Rožė*- ūmi infekcinė liga, pasireiškianti lokaliu odos uždegimu, pakilusia temperatūra.
Valiliškių sodžiaus Marcijona Jesilionienė pagydo sergančius vaikus. Jei vaikas naktimis nemiega, rėkia, tad klausinėja, ar neišgązdino, kas vaiko. Jei vaikas būtų ko išsigandęs, ar žmogaus, ar šunies, ar gaidžio, tad liepia tam nukirpti plaukų ir pasmilkyti tais plaukais vaiką.
jei vaikas neturi karščio, tik taip naktimis nemiega, tad Jesilionienė liepia gauti juodos karvės ar juodos ožkos pieno– jei nėr ožkos, vis tiek kas būtų, by tik juodas ir tuo pienu nuprausti, tad vaikas ir užmiega.
Reikia ligonį išgąsdinti, tad nustos drugiu sirgęs. Mano seserį drugys krėtė. Ėmiau, jai nematant, didelį skardos šmotą ir sudaviau iš viso vieko į lovos galą. Tikrai valandelei nustojo krėtęs.
Dar kitas vaistas yra nuo viduriavimo. Sugauti reikia kelis vabalus šimtakojus, raudonai įkaitinti petelnę ar kokią skardą, gyvus šimtakojus pametus ant tos karštos skardos sudeginti ir sutrynus tuos pelenus su degtine gerti. Tas ir nuo kruvino viduriavimo (žyvato) pagydo.
Įsipiovę į pirštą, žaizdą užkloja kukurbezdaliu (toks grybas), arba voratinkliu, arba sugrūstu angliu.
Jei atsiranda geltonos dėmės veide, reikia trinti uksusu ir druska.
Norint pagyti nuo dedirvinių*, reikia delčioje tepti dedirvinę bevardžiu pirštu rasa nuo lango stiklo.
Dedervinė (lot. Pityriasis) – ūmi, egzanteminė odos liga.
O kokius lietuvių liaudies prietarus žinote jūs? Pasidalinkite.
Credits:
Created with images by Pixel-Shot - "Old book and ingredients for preparing potions on alchemist's table" • aboikis - "Old antique book" • stokkete - "Bad hair day" • triocean - "Macro image of wide open female brown eye" • Wirestock - "Closeup shot of a cute white goose" • thodonal - "Dermatologist examining the skin of a patient" • Laszlo - "black cat, angry, demon cat" • sabbra_cadabra - "Two cute goats gently hugging in their corral. Tender feelings in pets" • shaiith - "Homemade and fresh bread with several grains for breakfast" • Dariia Belkina - "Russian fried quark pancakes syrnyky or tvorozhniki" • Prostock-studio - "Young girl got sick, wrapped in blanket blowing nose" • motortion - "Upset old woman suddenly feeling sharp pain in wrist, arthritis health problem" Beata Žukinė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka.